Mano (ne)rūkymo istorija
foto www.afreeman.org
Nebijau prisipažinti, kad esu rūkantis žmogus. Labai anksti pradėjau rūkyti, kai man buvo 13-14 metų. Ir šis žalingas įprotis nepaleidžia manęs visą gyvenimą.
Keletą kartų esu metusi rūkyti dviem, trim metam. Tačiau visuomet grįžtu prie šio užsiėmimo, kai tik gyvenime būna koks sunkesnis laikotarpis.
Nežinau, gal tiesiog nemoku tinkamai reaguoti į sunkias gyvenimo situacijas, į didelį stresą. Ir vos tik pajuntu, kad “nervai nelaiko”, pirma mintis būna apie parūkymą. O gal tiesiog turiu tikrą priklausomybę nuo cigarečių? Manau, kad turiu…
Žinau, kad priklausomybės istorija daugeliui žmonių yra panaši. Iš pradžių, kol esi jaunas, mėgaujiesi tuo, kad rūkai. Nes tai atrodo labai kieta, savotiškas tavo nepriklausomybės palydovas. Po kurio laiko imi jausti rūkymo pasekmes, tokias nedideles, kai kurie net nekreipia į tai dėmesio: blogas burnos kvapas, nuolat džiūstanti burna, gelstantis pirštai, rytinis kosuliukas, dažnesnės peršalimo ligos, mažos raukšlės aplink akis, kurių jokie kremai jau nepajėgia ištrinti…
Tačiau į tokias smulkmenas galima nekreipti dėmesio ir sėkminga rūkyti toliau. Po kurio laiko, kai tampi vyresnis, imi skaičiuoti kiek pinigų tu išleidi rūkymui. Kai kam pasirodo per daug ir tai tampa motyvu atsisakyti cigaretės. O kai kurie greitai susigalvoja pasiteisinimus: “neįsivaizduoju kavos gėrimo be cigaretės; vyno taurės; pokalbio su drauge; susirinkimo su bendradarbiais ir t.t.”
Po kurio laiko penktadieniniai pasisėdėjimai prie vyno taurės su cigarete rankose kitą rytą būna dar mažiau malonūs nei prieš porą metų. “Ne tiek pergėriau vakar, kiek persirūkiau” - teko ištarti tokius žodžius? Man taip. Ir rytinis kosuliukas virsta normaliu kosuliu.
Dar nuolat ramiai rūkyti neleidžia visokie perspėjamieji straipsniai spaudoje, gydytojų teiginiai apie rūkymo ir plaučių vėžio išsivystymo tiesioginį ryšį. Ir asmeniškai nesmagu, kai gydytoja pasako, kad genetiškai paveldėjau “popierines” kraujagysles ir nereikia rizikuoti jų sveikata…
Tada sąmoningai nusprendžiama mesti rūkyti. Kitas gyvenimo etapas - rasti geriausia būdą, kaip tą padaryti kuo mažiau skausmingai. Nes kiekvienoje priklausomybėje egzistuoja abstinencija. Kas tą yra išgyvenęs žino, kaip tai nesmagu.
Prieš tris dienas baigėsi mano trečiasis ilgas nerūkymo periodas. Nerūkiau daugiau nei metus. Puikiai jaučiausi, nes sąmoningumo lygis buvo pasiektas aukštas. Nebuvo jokios abstinencijos, piktinausi, kai užuosdavau gyvenamojoje patalpoje cigarečių kvapą ar kai parke matydavau nuorūkų kalnus. Puikiai suvokiu, kad rūkymas yra žalingas ir žinau, kas iš tikrųjų slypi po žodžiu “žalingas”. Tai kodėl vos tik vėl gyvenimo sunkumas griebiausi cigaretės?
Turiu pasakyti, tas dvi cigaretes savo organizme jaučiau dar kurį laiką. Toks degančio popieriaus prieskonis burnoje… Dabar vėl kokius metus net nežiūrėsiu į tą pusę.
Žinau, kad priklausomybė nuo rūkymo lydės mane visą likusį gyvenimą. Tik aš pati, o ne pleistrai, knygutės ar dar kažkas padės man su šia priklausomybe susitvarkyti. Todėl, kai manęs klausia, ar aš rūkau, niekuomet nežinau, ką atsakyti. Nenoriu rūkyti, bet kartais tą darau. Tai rūkau aš ar ne?
Ieva
patiko (0)
ežiukai rašė,
2009-10-23 @ 20:36
Ievut, tu teisi dėl rūkymo. Tik tavo noras ir nusiteikimas gali padėti mesti. Na, o pleistrai, guma tik padeda pasiekti savo tikslo.
Turbūt esu viena iš tų nedaugelio, kuri net mokykloje nebandė rūkyti ;). Ir labai džiaugiuosi. Apskritai moterims rūkymas nėra sveika - ir kraujagyslėms kenkia, ir plaučiams, ir įvairių moteriškų bėdų sukelia. O be to labai jau negerai nėštumo metu rūkyti… Baisu žiūrėti kaip moteriškė su pilvuku “traukia dūmą”… O dabar ne vienas vaikų ligų dėstytojas pabrėžė, kad motinos taip “prarūko vaikams plaučius” ir vaikas tampa astmatikas (70 proc. tikimybė).
Kodėl tokia didelė priklausimybė? Jaunam amžiuje pradžia rūkymo. Antra, vis ta moteriška lytis kalta…
Giedrė rašė,
2009-10-24 @ 15:20
Bravo už ryžtą
man buvo taip, kai pasiekiau raudono malboro lygį, susimąsčiau, bet rūkiau toliau. Bet štai atėjo vasara ir prie tėvų negalėjau rūkyt, jų bumbėjimas apie tai kad rūkau man atrodė labiau nepakeliamas nei nerūkymo “lomkės”.
Dabar parūkau “prie progos” - vakarėliuose ar su pora draugių.
bet kai paklausia ar rūkau - sakau TAIP, kartais… nes kaip alkoholikas ir narkomanas, taip, manau, ir rūkorius. visam gyvenimui :/
Mantas rašė,
2009-10-25 @ 02:08
As tai rukau ir rukysiu. Keista kai zmones save varzo ir meta rukyti staiga ir visiskai. As rukiau, supratau kad rukau per daug- sveikatos ir ekonominiais sumetimais, pradejau rukyt maziau, pradejau rukyt tik specialiomis progomis, kai nuvaziuoju i kaima, atsigulu i hamaka, susisuku cigarete. Taigi jega kartais parukyti, taip pat kaip valgyti koki skanu prancuziska suri. Geras receptas yra parsivezti is uzsienio kokio labai labai skanai tabako pavyzdziui Drum White ir susisukt, tada kai to tikrai labai labai nori. Iseina taip kad per menesi parukai keleta kartu, o tai nera taip zalinga, kaip pesti ta sudina cigarete kasdien:}
linkejimai
xor22h rašė,
2009-10-25 @ 12:39
Aš nerukiau, bet ar ir toliau nerukysiu nežinau. Kartais tiesiog žiniu troškimas verčia paimti vieną cigaretę ir ją surukyti. O kartais tiesiog norisi paerzinti kaikuriuos žmonės kurie pasiryže mane nudėt jei pradėčiau rukyt. Pagunda.
ievos nuomone rašė,
2009-10-25 @ 13:49
Vyriškas požiūris į rūkymą visuomet atsainesnis
Gal dėl to, kad vyrams bendrai mažiau rūpi sveikata? Nes jus gi amžinai būsite jauni ir stiprūs 
ievos nuomone rašė,
2009-10-25 @ 13:53
Tie, kas priešinasi artimų žmonių norui užsirūkyti yra teisūs - bjaurus dalykas yra rūkymas. Tai lydės tave visą gyvenimą. Ir net kai jau visai nenorėsi matyti cigaretės, vis tiek būsi rūkorius. Kam pradėti?
Noriu neapgaudinėti savęs ir negyventi kažkokioje cigaretinėje matricoje 
Teko kažkada kalbėti su vienu psichiatru, dirbančiu su priklausomais žmonėmis. Jis sakė, kad rūkymas - tai mini pabėgimai nuo realybės. Cigaretėse yra tam tikrų medžiagų, kurios veikia raminančiai nervų sistemą ir rūkantis žmogus bet kokią situaciją ima vertinti “lyg per rūką”. Jis nesuvokia jos iki galo, nes jo emocinė būsena yra slopinama. Ir nustjus rūkyti, vieną dieną atsiranda dar ir suvokimas, kad viskas gyvenime yra šūdina. Kodėl? Nes niekas tos realybės nepagražina.
Man toks bėgimas nuo realybės netinka
Kaukas rašė,
2009-10-26 @ 09:30
Kodėl “priklausomybė nuo rūkymo lydės mane visą likusį gyvenimą”? Rūkiau kažkada dešimt metų iš eilės. Tikrai neturiu nei jokio noro, nei jokios priklausomybės.
Šiek tiek įdomu yra tai, kad dūmais galima gydytis taip pat. Smilkalai irgi yra dūmai. Jeigu dūmas yra skanus, gali būti, kad jis kažką reguliuoja. Laužo dūmų kvapas irgi priklauso nuo to, kokių medžių malkas įdėsi. Pastebėjau, kad veikia panašiai kaip, sakykim, gertum to medžio lapų arbatą. Žimoma, niekam neesu siūlęs surūkyti cigaretę.
tylei rašė,
2009-10-26 @ 18:19
Taigi, rukyt rukysi, bet gert tai jau tikrai nemesi..
ievos nuomone rašė,
2009-10-26 @ 22:57
Kodėl lrūkymo įprotis ydės visą gyvenimą? Nes, mano nuomone, tai palieka kažkokį pėdsaką žmogaus atmintyje. Kiekvienas rūkorius žino lengvą būdą, kaip nusiraminti, paslėpti savo nerimą, išgąstį ar kokią kitą emociją. Ir kai turi tokį “puikų” metodą tu jį pirmiausia prisimeni kritinėje situacijoje. Be to, daugelis rūkorių pripažįsta, kad jiems rūkyti faina, netgi skanu. Tai jeigu tai yra malonu, malonumas taip greitai nepasimiršta ir lieka amžiams atmintyje išsaugotas kaip “malonumas”. Todėl, manau, kad čia kaip toje reklamoje “vieną kartą pabandęs - negali sustoti”
poliuke rašė,
2009-11-09 @ 17:38
Aš dar nesu bandžiusi rukyti… Kažkaip bijau… Tėvai galbūt mane taip išauklėjo, kad bijočiau net prisiliesti prie cigarečių. O šiaip manau, kad tik tvirtos valios žmogus sugeba mesti, nes ne kiekvienas tam yra pajėgus, kad ir kaip norėtų…
Tadas rašė,
2009-11-12 @ 03:11
Paauglystei(kritiniu laikotarpiu uzsikabinimui) neteko rimtai rukyti,tad dabar jau 28metai ir nerukantis,tiesa guodzia mintis,kad pradet niekada nevelu
O jei rimtai tai didesne problema itikint namiskius-draugus,kad ju dumai kenkia ir man,pucia i mane ir juokiasi,mat neva issikalineju ar panasiai,tad savo noru nerukau,bet per prievarta prisiuostau i valias.Turiu tokia smagia lengvos formos liga (psioraze),dar truputi sirdele slubuoja,tad prisiuostes pakankamai dumu jauciu savo kailiu pasekmes,kartais tikrai “abydna” stengiesi zmogus sveikai gyvent,sveikai matintis,sportuot,bet vistiek atsiras zmoniu zemesnio intelekto,kurie ne tik nejaucia atsakomybes del savo sveikatos,bet nejaucia jos ir del aplinkiniu.
Paaugliam patariu net nebandyt,pirma zmogus niekad nebus priklausomas nuo to ko nebande,antra jei istversit iki 18-20metu greiciausiai is vis nepradesit,dar skaiciau,kad moterys lengviau “uzsikabina” ir reta kuri sugeba mest.
Turiu vienmeciu draugu kurie ruko,vieni visiskai atsisako mastyt,kad jiem kenkia,kiti supranta,bet mest nebegali-tiksliau nebenori,prasideda pasiteisinimai ir tt,kurie nerukanciam zmogui tikrai kvailai atrodo
ievos nuomone rašė,
2009-11-12 @ 09:21
Tadai, sutinku, kad tie rūkančiųjų pasiteisinimai tikrai juokingi… Bet aš, manau, kad tai yra rimta priklausomybė ir rūkymą reikia rimtai vertinti. Rūkantis žmogus yra vergas to dūmo, jis tą suvokia ir ima engti tuos, kurie taip nesielgia, nes kuo daugiau tokių kaip jis, tuo sąžinę mažiau graužtų, nes “visi gi rūko”… Linkiu stiprybės gyvenant su rūkančiais. Beje, nebijokite būti griežtesnis ir dažniau kalbėti faktais: “Jūsų rūkymas kenkia MAN”, “Aš nenoriu uostyt jūsų cigarečių”. Galite gal net bandyti juos užknisti visokiais faktais
Pavyzdžiui,
įrodytas rūkymo tiesioginis ryšys su plaučių vėžiu,
rūkymas taip pat prisideda prie “miegančių” kitų organų vėžinių ląstelių “prabudimo”,
rūkantis žmogus žaloja savo kraujagysles, kas vėliau virsta rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis,
Lietuvoje kas antra mirtis yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų - išėminė širdies liga ne pati maloniausia dovana, kai tau 40. o rūkanties taip gali nutikti
ir ką jau kalbėti apie tokias smulkmenas kaip blogas burnos kvapas, rudi pirštai, šalančios galūnės, dažniau besiformuojantys akmenys ant dantų.
argumentų prieš rūkymą daug - galima karts nuo karto rūkančiuosius jais užknisti. jeigu nesiliaus rūkyti, tai bent jau nedarys to jūsų akivaizdoje
Spamui rašė,
2009-12-16 @ 16:54
Nerūkanti esi tada, kai save laikai nerūkančia. Pati rašai, kad niekas nepadės, tik tu pati gali susitvarkyt. Taip ir yra.
Ir knygutės būna įvairios. Būna tokių, kurios nepadeda mesti rūkyti, bet padeda susitvarkyti pačiam su savimi.
Aš pats prarūkiau apie 13 m., bet dabar jau kokius metus esu visiškai laisvas. Visom prasmėm. Sėkmės tau.
shoes rašė,
2009-12-28 @ 17:58
Cheapest air force 1 shoes in kicksnike1.com,the most complete air force colletcion ever.
shoes rašė,
2009-12-28 @ 19:27
Your words are so good.My pleasure to introduce uggs to you.